Bičių nuodai, kaip ir kiti bičių produktai, jau nuo seniausių laikųbuvo vartojami liaudies medicinoje, apsinuodijus augaliniais ar gyvuliniais nuodais. Senovės gydytojas Hipokratas jau prieš 2400 metų rašė apie šlapimą varančias ir atsikosėjimą skatinančias medaus bei bičių nuodų savybes. Galenas rašė, kad bičių nuodai nuskausmina, gerina virškinimą. Yra žinoma, kad Karolis Didysis ir Ivanas Rūstusis nuo podagros sėkmingai gydėsi bičių įgėlimais. 1864 metais Peterburgo miškų instituto profesorius M.Lukomskis išspausdino straipsnį, kuriame rašė apie bičių nuodų naudingumą, gydant reumatą ir podagrą.
Bičių nuodų fizinės ir cheminės savybės
Norint teisingai suprasti bičių nuodų poveikį žmogaus organizmui, pirmiausia reikia žinoti bičių nuodų sudėti, jų fizines, chemines ir biologines savybes.
Bičių nuodai – tai bitės darbininkės sekretas, pagamintas specialioje liaukoje ir sukauptas vadinamajame nuodų maišelyje.
Bičių nuodai – bespalvis, permatomas, kartaus skonio koloidinis skystis. Jo santykinis tankis lygus 1,1313, reakcija – rūgšti (pH 5-5,5). Bičių nuodai yra aromatingo, primenančio bičių medų, kvapo.
Bičių nuodai yra turtingi kai kurių mikro ir makroelementų, cheminių ir organinių medžiagų; juose yra geležies, vario, kalcio, sieros, magnio sulfato, skruzdžių, druskos ir ortofosforo rūgščių, taip pat histamino, cholino, triptofano, hialuronidazės ir kitų medžiagų. Manoma, kad bičių nuoduose esantis magnio fosfatas Mg3, (P04)2, kuris sudaro apie 0,4 proc. išdžiovintų nuodų masės, turi nemažai gydomųjų savybių.